Prieš šimtą ir daugiau metų jūreiviai laivuose ir mažose Anglijos uostų užeigose jau žaidė šį žaidimą. 1927 metais pagal eskizus, padarytus Anglijoje, Latvijoje buvo pagamintas pirmasis novuso stalas. Pirmiausia tokie stalai atsirado Ventspilio, Liepojos ir Rygos uostuose, iš ten novuso žaidimas pradėjo plisti po visą šalį.Pirmosios žaidimo taisyklės yra išlikusios nuo 1932 metų. Buvo du žaidimo pavadinimai - "novus" ir "korona". Spėjama, kad antrasis pavadinimas atėjęs iš Estijos. Ten šis žaidimas irgi pirmiausia pradėtas žaisti uostamiesčiuose. Bet Latvijoje novusas plito žymiai greičiau ir netrukus tapo nacionaline sporto šaka. 1932-aisiais Rygoje surengtos pirmosios novuso profesionalų žaidynės. 1963 metų gruodžio 6-ąją buvo įkurta Latvijos novuso federacija. Nuo 1964 metų šioje šalyje vyksta individualaus, o nuo 1966 metų - komandinio novuso žaidimo čempionatai.Nuo 1971 metų novuso žaidėjams Latvijoje imta suteikti Sporto meistro vardus. Juos jau gavo 82 sportininkai ir 45 sportininkės. 1980 metais novuso sekcijose Latvijoje buvo 55 tūkstančiai žmonių. Šiuo metu rengiamos rajonų, miestų, respublikinės ir tarptautinės novuso žaidynės. Įdomu pažymėti, kad 1993-iaisiais novuso žaidimas Latvijoje buvo tarp trijų populiariausių sporto šakų. Šiais laikais novuso žaidimas vis labiau populiarėja Amerikoje, Kanadoje, Australijoje, Anglijoje ir Vokietijoje. Nuolat vyksta tarptautiniai Estijos ir Latvijos turnyrai. Nuo 1993 metų rengiamos pasaulinės žaidynės, kuriose dalyvauja komandos iš tų šalių, kuriose novusas yra populiarus. Latvijos novuso federacijos prezidentas Janas Piebalgsas tikisi, kad novusas sėkmingai išplis ir kitose šalyse, kad ten bus suburtos komandos, kurios galės dalyvauti kitose pasaulinėse novuso žaidynėse.